- puškis
- pùškis sm. (2), pū̃škis (2) 1. žr. puškas 1: Pùškiai tokie išpylė Rdn. Kada tas pùškis mun išgys Užv. Pū̃škiai ant žando pradėjo augti Lkv. Visa burna nuejo vienais puškiais Krkl. 2. prk. verksnys, rėksnys (apie vaiką): Na jau tas mano pùškis kai pradės bliauti, tai nei galo nebus Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.